Trečiasis papildomas Ženevos konvencijų protokolas - naujoji
1949 08 12 Ženevos konvencijų Papildomas protokolas, susijęs su papildomos skiriamosios emblemos priėmimu (III protokolas) (neoficialus vertimas)
Aukštosios susitariančios šalys susitarė dėl:
1. Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja gerbti Protokolo nuostatas bet kokiomis aplinkybėmis.
2. Šis Protokolas patvirtina ir papildo keturių 1949-08-12 Ženevos Konvencijų (Ženevos konvencijos) bei dviejų 1977-06-08 Papildomų protokolų (1977 Papildomi protokolai) nuostatas, susijusias su skiriamosiomis emblemomis: raudonuoju kryžiumi, raudonuoju pusmėnuliu, raudonuoju liūtu bei saule. Protokolas taikomas tokiomis pat aplinkybėmis, kaip numatyta Ženevos konvencijose bei 1977 Papildomuose protokoluose.
1. Protokolu pripažįstama papildoma skiriamoji emblema, papildanti ir tiems patiems tikslams, kaip skiriamosios emblemos, numatytos Ženevos konvencijose. Skiriamosios emblemos turės vienodą statusą.
2. Ši papildoma emblema yra raudonas rombas baltame fone. Pavyzdys yra Protokole priede. Ši skiriamoji emblema yra vadinama - Trečiojo protokolo emblema.
3. Trečiojo protokolo emblemos naudojimo ir apsaugos sąlygos yra identiškos, numatytoms skiriamosioms emblemoms Ženevos konvencijose bei 1977 Papildomuose protokoluose.
4. Aukštųjų susitariančių šalių ginkluotų pajėgų medicinos bei religinis personalas gali laikinai naudoti bet kurią skiriamąją emblemą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, kai tai gali padidinti apsaugą.
1. Aukštųjų susitariančių šalių nacionalinės draugijos, kurios nusprendžia naudoti Trečiojo protokolo emblemą, atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus, gali inkorporuoti į ją ir naudoti atpažinimo tikslams:
a) skiriamąją emblemą, pripažintą Ženevos konvencijomis, ar šių emblemų kombinaciją; ar
b) kitą emblemą, kuri buvo naudojama Aukštosios susitariančios šalies ir apie kurią ši pranešė kitoms Susitariančioms šalims bei Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui, per depozitarą prieš priimant šį Protokolą.
Inkorporavimas turi atitikti pavyzdį, numatytą Protokolo Priede.
2. Nacionalinė draugija, kuri pasirenka inkorporuoti kitą emblemą į Trečiojo Protokolo emblemą pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, naudoti tokios emblemos atvaizdą.
3. Nacionalinės draugijos, vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais, esant ypatingoms situacijoms, siekdamos palengvinti savo darbą, gali laikinai naudotis skiriamąja emblema, numatyta šio Protokolo 2 straipsnyje.
4. Šis straipsnis neįtakoja skiriamųjų emblemų, pripažintų Ženevos konvencijomis ir Papildomais protokolais, teisinio statuso. Taip pat jis neįtakoja emblemų, inkorporuotų atpažinimo tikslais pagal šio straipsnio 1 dalį, teisinio statuso.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federacija, jų tinkamai įgaliotas personalas, esant ypatingoms situacijoms, siekdami palengvinti savo darbą, gali naudoti skiriamąją emblemą, numatytą šio Protokolo 2 straipsnyje.
Medicinos ir religinis personalas, dalyvaujantis Jungtinių Tautų operacijose, susitaręs su dalyvaujančiomis šalimis, gali naudoti vieną iš skiriamųjų emblemų, numatytų 1 ir 2 straipsniuose.
1. Ženevos konvencijų ir 1977 Papildomų protokolų nuostatos, reguliuojančios skiriamųjų emblemų netinkamo naudojimo prevenciją ir sustabdymą, yra vienodai taikomos ir trečiojo Protokolo emblemai. Aukštoji susitariančioji šalis imasi visų reikalingų priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam emblemos panaudojimui ir sustabdytų tokį netinkamą panaudojimą, kai piktnaudžiaujama skiriamosiomis emblemomis, numatytomis 1 ir 2 straipsniuose bei jų atvaizdais, ar jos naudojamos klastos tikslais, taip pat, kai naudojami ženklai ar atvaizdai, imituojantys emblemas.
2. Nepaisant 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, Aukštosios susitariančios šalys gali leisti ankstesniems trečiojo Protokolo emblemos naudotojams, ar kito emblemą imituojančio ženklo naudotojams, ir toliau naudoti šį ženklą, numatydamos, kad tokie ženklai nebus naudojami ginkluoto konflikto metu, siekiant Ženevos konvencijose ir 1977 Papildomuose protokoluose numatytos apsaugos. Tokia teisė turi būti įgyta iki Protokolo priėmimo.
Aukštosios susitariančios šalys įsipareigoja taikos ar ginkluoto konflikto metu platinti šį Protokolą taip plačiai, kaip įmanoma, savo valstybėse. Protokolas turi būti įtrauktas į karių mokymo programas bei skatinamas jo platinimas tarp civilių. Skleidimas turi būti toks, kad šis protokolas taptų žinomas ginkluotosioms pajėgoms bei civiliams.
Protokolą gali pasirašyti visos Ženevos konvencijų Šalys jo priėmimo dieną, arba per 12 mėnesių nuo jo priėmimo.
Protokolas ratifikuojamas kaip įmanoma greičiau. Ratifikaciniai raštai deponuojami Šveicarijos Federalinei Tarybai, kuri yra Ženevos konvencijų ir 1977 Papildomų Protokolų depozitaras.
Prie protokolo gali prisijungti kiekviena valstybė, kurios vardu ši Konvencija nėra pasirašyta. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.
<>color:red;11. Straipsnis.
1. Šis Protokolas įsigalioja po šešių mėnesių, kai deponuojami mažiausiai du prisijungimo ar ratifikaciniai raštai.
2. kiekvienai Ženevos konvencijų Šaliai šis Protokolas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo deponuoti prisijungimo ar ratifikaciniai raštai.
1. Kai Ženevos konvencijų Šalys yra ir šio Protokolo Šalys, tai Ženevos Konvencijos taikomos kartu su šio Protokolo nuostatomis.
2. Kai viena iš ginkluoto konflikto šalių, nėra šio Protokolo Šalis, kitos Protokolo šalys privalo laikytis šio Protokolo nuostatų tarpusavio santykiuose. Protokolas bus taikomas ir tada, kai valstybė, kuri nėra Protokolo šalis, vėliau pripažįsta Protokolo nuostatas ir jas taiko.
1. Kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis turi teisę siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Pakeitimo tekstas perduodamas depozitarui, kuris po konsultacijų su Aukštosiomis Susitariančiomis Šalimis, Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu, Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federacija nusprendžia ar šaukti konferenciją ir svarstyti siūlomus pakeitimus.
2. Depozitaras į konferenciją pakviečia visas Aukštąsias Susitariančias Šalis, taip Ženevos Konvencijų Šalis, nepaisant to, ar jos yra Protokolo Šalys.
1. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams, kai apie tai pranešama Šveicarijos Federalinei Tarybai. Tačiau jei apie denonsavimą pranešama tada, kai denonsuojanti valstybė yra įsitraukusi į konfliktą, denonsavimas įsigalioja tik po ginkluoto konflikto ar okupacijos pabaigos.
2. Apie denonsavimą turi būti pranešta raštu depozitarui, kuris šią informaciją perduoda visoms Aukštosioms Susitariančioms Šalims.
3. Denonsavimas galioja tik denonsuojančiai valstybei.
4. Jis jokiu būdu neatleidžia konflikto šalių nuo įsipareigojimų vykdymo, atsiradusių dėl ginkluoto konflikto ar okupacijos, taigi denonsuojanti valstybė yra atsakinga už veiksmus atliktus iki denonsavimo įsigaliojimo .
Depozitaras informuos Aukštąsias Susitariančias Šalis, taip pat Ženevos Konvencijų Šalis, nepaisant to, ar jos yra Protokolo Šalys apie:
a) naujai prisijungusias valstybes, kurių vardu ši Konvencija pasirašyta, naujus prisijungimo ir ratifikavimo dokumentus pagal 8, 9 ir 10 straipsnius;
b) Protokolo įsigaliojimo datą pagal Protokolo 11 straipsnį, per 10 dienų nuo įsigaliojimo;
c) pranešimus gautus pagal 13 straipsnį;
d) denonsavimą pagal 14 straipsnį.
1. Po Protokolo įsigaliojimo depozitaras įregistruoja šį Protokolą Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriate pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.
2.Depozitaras taip pat praneša Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriatui apie visus gautus šio Protokolo ratifikavimo, prisijungimo prie Protokolo ir jo denonsavimo dokumentus.
Šio Protokolo originalas, kurio tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojamas depozitarui, kuris perduos patvirtintas kopijas visoms Ženevos Konvencijų narėms.
