Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo pasirengiant ekstremaliosioms situacijoms ir sąveika su valstybinėmis institucijomis 

     Sausio 18 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizavo seminarą „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo pasirengiant ekstremaliosioms situacijoms ir sąveika su valstybinėmis institucijomis“. Jame dalyvavo PAGT direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis, generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė, paieškos ir gelbėjimo būrio atstovai LRKD Visagino skyrius, Norvegijos Raudonojo Kryžiaus atstovai, Sveikatos apsaugos ministerija, Policijos departamentas, Bendrojo pagalbos centras, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro ir apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atstovai.

      
          Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas R. K. Dobrovolskis pažymėjo, kad šis seminaras skirtas ypač svarbiai problemai – ekstremaliosioms situacijoms. „2008 m. su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu esame pasirašę bendradarbiavimo susitarimą. Mums svarbu vienas kitą geriau pažinti, kad ekstremaliosios situacijos metu greičiau rastume išeitį. Mūsų draugija šalyje turi per 2 tūkst. narių Tikimės, kad į bendrą veiklą įsijungs ir mūsų Savanoriškasis ekstremaliųjų situacijų psichologinės pagalbos centras. Šie metai yra paskelbti pasaulio savanorių metais. Visiems linkiu dar glaudžiau susiburti ir dar aktyviau dirbti,“ – kalbėjo R. K. Dobrovolskis.

  Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė susirinkusius supažindino su draugijos veikla rengiantis ekstremaliosioms situacijoms, su draugijos struktūra, savanorių statusu, jų mokymu, pratybomis, draugijos uždaviniais ir kt.

Norvegijos Raudonojo Kryžiaus gelbėjimo grupės vadas Jonas Peteris Berensenas (Jahn Petter Berentsen) papasakojo, kaip bendradarbiauja Norvegijos valstybinės institucijos ir Norvegijos Raudonasis Kryžius. Seminaro dalyviams buvo parodytas trumpas filmukas apie Norvegijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistemą. Pasak J. P. Berenseno, Norvegijos Raudonasis Kryžius turi 13 tūkst. narių, iš kurių 6500 galima pasitelkti kiekvieną dieną bet kuriuo paros metu. Per metus gelbėjimo ir paieškos būriai atlieka apie 700 misijų ir gelbėjimo operacijų. „Norvegijoje gyvena 4 mln. gyventojai, - kalbėjo gelbėjimo grupės vadas. – Teritorija didžiulė, o gyventojų mažai, jie išsibarstę visoje teritorijoje. Labai svarbu, kad vietos bendrovėse būtų būrių, pasirengusių reaguoti į nelaimę. Todėl labai daug dėmesio skiriama savanorių mokymui. Norvegijoje gelbėjimo operacijos atliekamos sausumoje, ore, vandenyje, kalnuose. Mes turime ir savanorių, ir profesionalių gelbėtojų. Būriai rengiami atsižvelgiant į vietos specifiką – ar šalia jūra, ar kalnai. Jeigu ištinka nelaimė, vietiniai žmonės tuoj pat atskuba į pagalbą.“ 
          Seminare taip pat apžvelgtos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriaus paieškos ir gelbejimo būrio funkcijos ir uždaviniai (pranešima skaito A.Šerubniovas), Bendrojo pagalbos centro ir draugijos bendradarbiavimas, savanorių gelbėtojų ir psichologų išsiuntimo į ekstremaliojo įvykio vietą galimybės, valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveika su savanoriais ugniagesiais gelbėtojais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriais, policijos, karinių struktūrų, medicinos pajėgų bendradarbiavimas su savanoriais ir kt.

          Seminaro pabaigoje buvo priimta ir pasiršyta rezoliucija part Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos. Šiuo susitarimu šalys sieks gilinti tarpusavio santykius turėdamą bendrą tikslą – gerinti ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių prevenciją bei civilinės saugos parengtį, operatyviai ir efektyviai teikti abipusę pagalbą ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių metu bei organizuoti mokymus ir pratybas. 

LRKD Visagino skyriaus sekretorė Marija Korkut

Kaune - valstybinio lygio civilinės saugos pratybos

     Š.m. spalio 14 diena, Kauno sporto halėje  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizavo  valstybinio lygio civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai šalinant teroro akto padarinius masinių kultūros, sporto ar religinių renginių metu“. Jų tikslas buvo pasirengti organizuoti gyventojų apsaugą, jeigu teroro aktas įvyktų 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje ar kitų renginių metu.

     Iš viso pratybose dalyvavo 305 atstovai iš 19 institucijų ir 200 statistų, kurie imitavo nukentėjusiuosius. Rengini stebėjo 60 stebėtojų ir vertintojų. Į pratybas gelbėtojai atsigabeno  daugiau nei 50 įvairiausios technikos priemonių. Tai gaisriniai, gelbėjimo automobiliai, masinio gyventojų švarinimo palapinės ir kita.

     Pagal pratybų scenarijų, Kauno sporto halėje vyko tarptautinės krepšinio varžybos, kurias stebėjo ne tik 4 tūkst. žiūrovų, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas bei aukšto rango užsienio svečiai. Varžybų metu tarptautinė teroristų grupė paskleidė kovinę nuodingąją nervus paralyžiuojančią medžiagą – zariną. Gelbėjimo darbus komplikavo skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Paskambinęs asmuo prisistatė teroristinės grupės nariu ir perdavė, kad halėje yra padėti nuotoliniu būdu valdomi sprogmenys su radioaktyviosiomis medžiagomis. Pratybose įtikinamai nukentėjusiųjų rolę atliko pora šimtų statistų. Pirmasis rimtas uždavinys specialiosioms tarnybos – žiūrovus kuo skubiau saugiai išvesti į lauką ir suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Rimta užduotis medikams – identifikuoti, kokio lygio pagalbos reikia kiekvienam nukentėjusiajam.

      
           Šiose pratybose buvo siekiama tobulinti ir koordinuoti civilinės saugos institucijų valdymą susidarius ekstremaliajai situacijai dėl teroro akto, numatyti tokių situacijų padarinius, mokytis priimti reikiamus sprendimus, įvertinti įvairių institucijų pasirengimą likviduojant teroristinio akto padarinius.

     Pratyboms vadovavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Artūras Račkauskas. Pratybas koordinavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Kerševičius. Po įvykusių pratybų R.Baniulis padėkojo visiems dalyviams: „Manau, kad visos 19 dalyvaujančių institucijų su savo užduotimis susidorojo gerai. Buvo puikus susikalbėjimas tarp visų organizacijų. Dirbome kaip viena šeima“, – pratybas apibendrino R.Baniulis.

      Visagino būriui tokie pratybai  tai puiki galymybė išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias puses išbandyti savo galimybės dirbant kartu su titais gelbėjimo tarnybomis. Pratybų stebėtojai išvadas pateiks visoms pratybose dalyvavusioms institucijoms. R.Baniulis teigė, kad dar vienos pratybos, su dar realesne ekstremalaus įvykio imitacija gali būti surengtos pavasarį.     
 

LRKD Visagino skyriaus sekretorė ir būrio dalyvė                   

Marija Korkut